Makštis – ypatinga moters organizmo vieta. Regis, nedidelė kūno dalis, bet nuo jos komfortiškos būsenos priklauso moters lytinė sveikata ir bendra savijauta. Makštis unikali tuo, kad yra vienas labiausiai mikroorganizmais kolonizuotų organų (pirmasis – žarnynas). Vieni šių mikroorganizmų gerieji, kiti sąlyginai patogeniniai, visi jie nuolatos tarp savęs sąveikauja. Jei balansas yra gerųjų naudai, moteris nejaučia sveika. Laktobacilos ar laktobakterijos yra vadinamos gerosiomis bakterijomis.
O sąlyginai patogeniniais mikroorganizmais vadinami tokie, kurie natūraliai gyvena makštyje, tačiau nekenkia, jei jų kiekis .
Net jei moteris niekuo nesiskundžia, jos makštyje galima aptikti kokų, grybelių, virusų, parazitų. Šios nelabai geros bakterijos (sąlyginai patogeninės) moteriai netrukdo, jeigu išlaikoma jų pusiausvyra su gerosiomis bakterijomis.
Kol ši pusiausvyra išlieka, moters makšties išskyros yra bespalvės, bekvapės, nesukelia deginimo, niežulio ar kitokio diskomforto.
Gydytojai, kalbėdami apie makštį, vartoja terminą ekosistema. Šiai makšties ekosistemai ypač svarbus yra pH (rūgščių ir šarmų balansas). Normalus makšties rūgštingumas yra 3,8–4,5 pH. Kai makšties ekosistema sutrinka, pH padidėja (esant uždegimui, pH būna didesnis nei 5) arba sumažėja (esant grybelinei infekcijai pH būna mažesnis nei 4,5).
Makšties ekosistema yra labai jautri ir reaguoja į mažiausius pokyčius. Kai moteris sveika, ji nejaučia jokių nepatogumų, nes makštis turi savireguliacijos gebėjimą – kaip ir bet koks sveikas organas, kurio veiklos mes nė nepastebime. Gamta taip sutvarkė, kad, jei moteris sveika, makštis pati pajėgia harmonizuoti ir palaikyti deramą savo mikrofloros sudėtį. Makščiai natūraliai apsisaugoti padeda jos gleivinę dengiantis epitelis, makštyje esanti rūgštinė terpė, mikroorganizmų pusiausvyra ir bendra moters sveikata.
Tačiau tereikia nedidelio dirgiklio, ir makšties ekosistema sutrinka, pasikeičia makšties mikroflora: gerųjų mikroorganizmų mažėja, sąlyginai patogeninių – daugėja. Kai makšties mikroflora sutrinka, lengviau susergama uždegimais, kuriuos sukelia iš išorės patekęs užkratas. Uždegimai pasireiškia išskyromis, deginimu, niežuliu, perštėjimu. Lytiniai santykiai tampa skausmingi, po jų diskomfortas dar labiau sustiprėja, kartais pasirodo ir kraujo.
Kalbėdami apie mikrofloros pokyčius, pirmiausia įsivaizduojame, kad turi būti konkreti priežastis: netinkami vaistai, ligos, bloga higiena, nusilpęs imunitetas. Dažnai taip ir yra.
Vis dėlto didžiausi pokyčiai makštyje vyksta dėl paprasčiausio gamtinio moters gyvenimo ciklo. Vienokia mikroflora bus jaunos, dar nesusirgusios mėnesinėmis mergaitės makštyje, kitokia – paauglės, dar kitokia – lytinį gyvenimą gyvenančios, subrendusios moters makštyje. Kai moteris pastoja, jos makšties mikroflora taip pat pasikeičia. Ji pakinta ir po menopauzės.
Ne veltui gydytojai tiek dėmesio skiria makšties mikroflorai ir ragina moteris stengtis ją išsaugoti. Kuo aktyvesnės bus makšties gerosios bakterijos, tuo atkakliau jos kovos tiek su sąlyginai patogeninių mikroorganzimų pertekliumi, tiek su iš išorės patekusiais uždegimus galinčiais sukelti patogeniniais mikroorganizmais, ir moteris nesusirgs.
Sveikoje makštyje daugiausiai pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillus), kurios čia sukuria rūgštinę terpę, nepalankią ligas sukeliantiems mikroorganizmams daugintis. Šios bakterijos, dar vadinamos probiotiniais mikroorganizmais, sudaro didžiąją dalį žmogaus mikrofloros, jų gausu ir žarnyne. Organizmo apsaugoje prieš blogąsias bakterijas jos aktyviausiai dalyvauja gleivinėse, kurios turi tiesioginį kontaktą su išore (taigi – ir makštyje).
Kalbant moksliškai, laktobakterijos perdirba makšties epitelio ląstelėse esantį glikogeną bei išskiria pieno rūgštį ir vandenilio peroksidą. Pieno rūgštis padeda palaikyti rūgštinę makšties terpę, kuri neleidžia įsivyrauti patogeninėms bakterijoms ir grybeliams, o vandenilio peroksidas slopina šių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi. Taip palaikoma natūrali makšties mikrofloros pusiausvyra ir intymi moters sveikata.
